Nekilnojamojo turto pirkimą užbaigia notarinės sutarties pasirašymas. Esant neatitikimams, dokumentų/duomenų trūkumams, prieštaravimams imperatyvioms teisės aktų normoms ar jų nesilaikant, notarai apie tai informuoja šalis ir netvirtina pardavimo sandorio, kol trūkumai nepašalinami, todėl tiek pirkėjas, tiek pardavėjas gali būti ramūs dėl sandorio teisėtumo.
Perkant būstą, pirkimo-pardavimo sutartis yra tvirtinama notaro, o už sutarties patvirtinimą taikomas mokestis – 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos, bet ne mažiau kaip 76 eurai ir ne daugiau kaip 5 000 eurų.
Dažniausiai pirkėjas ir pardavėjas šį mokestį moka lygiomis dalimis, todėl šį klausimą svarbu aptarti pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų forminant sandorį ir apmokant išlaidas.
Pasirašant būsto pirkimo-pardavimo sutartį papildomi mokesčiai yra taikomi už kitus notarinius veiksmus, būtinus, norint patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarį. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ruošdamas ir atlikdamas notarinius veiksmus, notaras privalo tikrinti duomenis valstybei priklausančiuose registruose: Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Įgaliojimų, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų, Vedybų sutarčių ir kituose. Duomenys iš šių registrų gaunami už užmokestį, kurį notaras paima iš kliento ir perduoda valstybės įmonei Registrų centrui ir kitiems duomenų saugotojams. Prieš atlikdamas notarinį veiksmą notaras gali tik apytiksliai įvardyti patikrų registruose kainą, nes sąskaitą už minėtąsias patikras jis gauna tik atlikęs notarinį veiksmą. Minėtosios išlaidos nėra notaro pajamos, iš klientų surinktas lėšas už registrų patikrą notaras perveda valstybinei įmonei.
Piniginę dar teks patuštinti ir Registrų centre, įregistruojant nuosavybės teisę į įgytą turtą. Čia mokesčio dydis taip pat priklauso nuo registruojamo turto rūšies, rinkos vertės ir termino, per kurį nuosavybės teisė į turtą yra įregistruojama (kuo trumpesnis terminas, tuo didesnis mokestis).
Visų notaro gaunamų pajamų apskaita vedama notariniame registre. Asmuo, pageidaujantis gauti sąskaitą faktūrą, notarui gali papildomai nurodyti, kad pageidauja gauti mokėjimą už suteiktas notarines paslaugas patvirtinantį dokumentą, ir notaras šį dokumentą privalo pateikti. Teisės aktai numato, kad notaras gali neišduoti grynųjų pinigų priėmimo kvito arba sąskaitos faktūros, jeigu paslaugų gavėjas to nepageidauja.
Dalyje biurų klientai gali už notarų paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortele, ir visuomet – bankiniu ar elektroninės bankininkystės pavedimu.